„Broliai Karamazovai“ brandžiausias ir paskutinis F. Dostojevskio kūrinys

Šis F. Dostojevskio romanas „Broliai Karamazovai“ pelnytai tapo literatūros klasika, tai itin išraiškingas kūrinys. Tarp pirmos ir antros skaitytos dalies praėjo metai, tačiau net ir per tą laiką gyvenau su prisiminimais, kaip pirmoji dalis mane paliko sužavėtą. Aptikau panašumo į autoriaus romaną „Nusikaltimas ir bausmė“ ta prasme, jog įvykdomas nusikaltimas, kuris retrospektyviai pasakojamas teisme, skirtingų veikėjų akimis.

Veikėjai su prieskoniu

Romano veiksmas įsisuka į Karamazovų šeimos gyvenimą. Tėvas Fiodoras Pavlovičius Karamazovas itin ryški persona, didelis baliauninkas, girtuoklysčių ir moterų mėgėjas. „Užgyveno“ keturis sūnus, kurių neaugino ir niekada jais nesidomėjo. Dmitrijus turi panašumo į tėvą, mėgsta lėbauti, įsimyli vis kitą moterį ir ieško iš kur gauti ar pasiskolinti pinigų tam, kad užtektų linksmybėms ir damoms. Brolis Ivanas – intelektualas ir išdidus žmogus. Ateistas, todėl gyvenime leidžia sau daug, nes netiki į Dievą ir Pomirtinį Teismą. Trečias brolis Aleksėjus, kuris tarsi visos šeimos jungtis. Atlapaširdis, naivus idealistas ir iš pašaukimo planuojantis tapti vienuoliu. Na, lieka ir paskutinis brolis, Smerdiakovas. Jis yra tėvo Fiodoro Pavlovičiaus Karamazovo tarnas ir pavainikis sūnus. F. Dostojevskis taip meistriškai pavaizduoja personažus, suteikia gyvą charakterį ir visus paverčia asmenybėmis. Kai kurie skaitę sako, kad leidžiasi į per dideles veikėjų portretų smulkmenas, na, man tai neužkliuvo, tik suteikė daugiau šarmo.

Veiksmo epicentras

Karamazovų šeimą gaubia nesutarimai dėl kelių dalykų. Pirma, tėvas niekada nesirūpino sūnumis, neturėjo su jais ryšio ir užsiimdavo savo malonumų reikalais, matyt čia vaikai jautė nuoskaudą. Antra, buvo gautas giminaičio paveldėjimas ir vienas brolių, Dmitrijus, laiko tėvą neteisingai su juo atsiskaičiusį. Kilo konfliktas, kuris besitęsdamas prasiveržia kulminacija – tėvo nužudymu. Tai tampa šeimos tragedijos pradžia. Dmitrijus teisiamas dėl žmogžudystės, Ivanas galiausiai išprotėja, Smerdiakovas pasikaria, o gerasis Aleksėjus bando balansuoti įvykių sūkuryje. Autorius galiausiai palieka neatsakytą klausimą, tai kuris gi iš sūnų iš tiesų nužudė tėvą?

Asmeninė nuotrauka

O kaip gi romanas be meilės?

F. Dostojevskis sukuria meilės daugiakampį. Tėvas ir sūnus Dmitrijus įsimyli tą pačią moterį – Agrafena Aleksandrovna Svetlova. Tarp jų užverda inirtinga kova. Dmitrijus nori paveržti moterį iš tėvo ir bet kokia kaina, nors tuo pat metu yra susižadėjęs su Katerina Ivanova Verchovceva. Nekantrauju paminėti, kad pastarąją įsimyli brolis Ivanas. Beskaitant jaučiamą ir moterų konkurencija, pavydas, užverda intrigos.

Įsimylėti nereiškia mylėti… Įsimylėti galima ir nekenčiant“

F. Dostojevskis „Broliai Karamazovai“

Kiti visuomenės klausimai

Dažnai sutikau veikėjus aptarinėjant Dievo klausimą, taip per personažus F. Dostojevskis leidžia sau šiek tiek pafilosofuoti ir dalintis įvairiais šio klausimo kampais. Balansuojama tarp krikščionybės ir ateizmo. Kūrinio pabaigoje paliečiamas ir tėvystės klausimas. Ar tėvas yra tik tas, kuris prisidėjo susilaukiant vaiko, ar tas, kuris visa esybe prisidėjo vaiko gyvenime ir raidoje, kitaip tariant ar tėvo vardą reikia užsitarnauti.

„Tas, kuris pagimdė, dar nėra tėvas, o tėvas yra tas, kuris pagimdė ir nusipelnė šito vardo“

F. Dostojevskis „Broliai Karamazovai“

Įdomūs faktai apie autorių

F. Dostojevskis gimė Maskvoje, šešių vaikų šeimoje. Tėvas buvo vargšų gydytojas, o mama paprasto pirklio duktė. Šeimos šaknys siekia ir LDK, protėviai kilę iš Punsko (dabar Baltarusijos teritorija). Pirmąjį romaną „Vargo žmonės“ išleido 24-erių metų.

F. Dostojevskis buvo maištingas ir prisidėjo prie jaunimo organizuojančio sukilimą prieš carą. Buvo sučiuptas, ilgai kankintas ir nuteistas sušaudyti. Jį nuvežė į Peterbugo aikštę, aprengė mirtininko drabužiais ir jau buvo nutaikyti ginklai iššauti, kai atvyko caro pasiuntinys ir pranešė, kad bausmė sušvelninta. Jis buvo vienintelis XIX amžiaus rusų rašytojas, nuteistas ir ketveriems metams ištremtas į Sibirą.

Fiodoras Dostojevskis

Išėjęs į laisvę jis pamilo rašytoją Mariją Isajevą, kuri buvo vedusi, todėl jie turėjo laukti, kol jos vyras mirs ir tik po to susituokti. Nors galiausiai jie susituokė, santuoka nebuvo darni ir laiminga. Viename iš savo romanų „Pažemintieji ir nuskriaustieji“ jis Mariją Isajevą įkūnijo Natašos portrete.

Vėliau F. Dostojevskis sutiko Apolinariją Suslovą, dvidešimt metų jaunesnę moterį, tačiau vis dar buvo vedęs, todėl jie užmezgė romaną. A. Suslovą jis vaizdavo visuose savo romanuose – pasiaukojanti Dunia (1866 m. romanas „Nusikaltimas ir bausmė“), nusivylusi ir aistringa Nastasja Filipovnoja (1869 m. romanas „Idiotas“), išdidi ir jausminga Liza (1872 m. romanas „Demonai“). Galiausiai jis sutiko dvidešimt penkiais metais jaunesnę, trečią mylimąją, Ana Snitkina su kuria ir susituokė antrą kartą. Drauge pragyveno 14 metų iki F. Dostojevskio mirties. A. Snitkina neslėpė, kad santuoka kartais buvo labai sudėtinga dėl F. Dostojevskio pavydo ir polinkio į azartinius lošimus. A. Snitkina nebandė F. Dostojevskio pakeisti. Ji priėmė jo trūkumus. Dėl to jų santykiai buvo laimingiausi ir harmoningiausi per visą neramų rašytojo gyvenimą. Tuo tarpu F. Dostojevskis buvo labai patenkintas santuoka ir teigė, kad tai buvo geriausi jo gyvenimo metai.

Vilniuje 2006 m. gruodžio 12 d. prie Didžiosios gatvės 20-o namo atidengta R. Kvinto sukurta atminimo lenta F. Dostojevskiui, kuris su žmona Ana buvo apsistojęs čia buvusiame „Hana” viešbutyje 1867 m. balandžio 15-16 d. Sukėlė šypsnį tai, kad viešnagės metu jie su žmona manė, kad bus apiplėšti, todėl viešbučio duris iš vidaus užstūmė baldais. Vilnius jam nebuvo jaukiausias miestas, nes įkūnijo katalikybės ir anticarinio pasipriešinimo dvasią, kurią jis antroje gyvenimo pusėje neigė.

Brandžiausiu ir daugiausia jėgų pareikalavusiu kūriniu laikomas romanas „Broliai Karamazovai“. Tai buvo paskutinis jo kūrinys.

Ekranizacija

Romanas buvo ekranizuotas. 1958 metais Amerikoje buvo pastatytas filmas „Broliai Karamazovai“.  2015 metais Lietuvos ir muzikos teatro akademijos (LMTA) vaidybos studentų trupės „Theaomai“ pastatė spektaklį „Broliai Karamazovai“ (rež. Silva Krivickienė), kuris sulaukė nemažai pasisekimo. Taip pat aptikau, kad 2009 metais buvo pastatytas dar vienas filmas, apie kurį neblogai vertino vienas tinklaraštininkas. Daugiau nei 265 tūkstančiai žmonių Goodreads platformoje kūrinį vidutiniškai įvertino 4,32/5, o tai yra itin geras reitingas.

Mano nuomonė

Tai romanas, vertas jūsų laiko. Vienas iš tų klasikos kurinių, kuriuos su malonumu perskaityčiau dar kartą. Nemanau, kad būtų kada nors įmanoma šią istoriją tinkamai ir pilnavertiškai perkelti į kino juostą. Įtraukiantis, spalvingas, charakteringas ir dinamiškas. Galima pamėgti personažus, galima juos suprasti, galima ir visus teisti, o galbūt kiekviename jų rasti šiek tiek savęs.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s