M. Bulgakovas „Šuns širdis“

Michailas Bulgakovas

Michailas Afanasijevičius Bulgakovas – rašytojas, scenaristas ir medicinos daktaras. Labiausiai žinomas kaip „Meistras ir Margarita“ romano autorius.  M. Bulgakovas savanoriavo kaip Raudonojo Kryžiaus gydytojas, todėl prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui buvo išsiųstas į frontą ir ten dukart smarkiai sužeistas. Traumos lėmė nuolatinį skausmą, kurį malšinti pavyko tik leidžiant morfijų.

Kūrybos kontekstas

M. Bulgakovo kūryboje pastebimas inteligentijos vaizdavimas, kuris neįtiko sovietų valdžiai ir kūriniai buvo cenzūruojami, dalis išleista tik po mirties. 1917 metais bolševikai vykdė represijas ir cenzūra šalies menininkams, todėl didelė dalis kūrinių buvo publikuoti tik XX a. pabaigoje. Man patiko M. Bulgakovo apibūdinimas viename tinklaraštyje „rusų literatūros klasikas, didžiojo bolševikų perversmo liudininkas, teisėjas ir auka“. Teisėjo amplua autorius negailestingai, bet subtiliai ir metaforiškai šiepė komunizmą ir bolševikų praponuojamą ideologiją.

Komunizmo satyros kūrinys

Apysaka „Šuns širdis“ M. Bulgakovas parašė 1925 metais, tačiau kūrinys išvydo gyvenimą praėjus pusei amžiaus – 1987 metais. Tai aštri socialinė satyra sumišusi su genų inžinerija, todėl anuomet buvo vertinama prieštaringai. Ši apysaka tai satyros, grotesko ir juodojo humoro alegorinis kūrinys, pašiepiantis ideologinį perversmą.

Kirtis ideologijai

„Šuns širdis“ tai trumpa apysaka. Jos centru tampa buržuazijos atstovas daktaras Preobraženskis, kuris savo ištaigingame 7 kambarių bute gyveno ir gydė. Atvaizduojamas platus ir kokybiškas jo gyvenimas, tikra pasiturinčio žmogaus kasdienybė. Daktaras parsiveda namo benamį šunį ir įvykdo savo projektą. Jam persodinamo žmogaus organai, tuo tarpu ir smegenys. Šuo padieniui tampa vis labiau žmogiškesnis, ima gyventi ir priiminėti savo sprendimus. Jis kooperavosi su namo komiteto pirmininku ir taip tapo jo angažuotu komunizmo šalininku, girtuokliu ir skandalistu. Ideologijos piršimą ir smegenų „plovimą“ simbolizuoja ir minėta smegenų operacija. Naujų smegenų pagalba šuo tampa sraigteliu, sukiojamu komunizmo rankomis. Ideologiškai „pripumpuoti“ žmonės tampa paklusnūs ir kanda priešingas pažiūras turintiems.Minėtas namo komiteto pirmininkas, kuris nori atimti daktaro Preobraženskio patogumus, indoktrinuoja žmogumi tapusį šunį ir priglaudžia komunizmo sąmonėje. Kūrinys baigiasi tuo, kad eksperimentinis žmogus po truputį pradėjo virsti atgal į šunį Tai tarsi metafora, jog Preobraženskis nepakluso brukamai ideologijai.

Perskaičius apysaką man kilo kita mintis, jog žmogus kartais gali tapti toks primityvus kaip šuo, o šuo gali būti gilesnis nei žmogus.

Nuomonė

Atvirai pasakius, pirmiau pamačiau šio kūrinio ekranizacija ir likau nesupratusi. Žinoma, filmas kurtas prieš kone 40 metų, tačiau manęs visai „neužkabino“. Laikausi nuomonės, kad knyga visuomet geresnė, nei filmas. Juolab kūrinys tapęs klasika, neturėtų būti vidutiniškas. Kad suprasčiau pagrindinę kūrinio mintį geriau, teko pasidaryti analizę ir apysaka tiesiog išsiskleidė kaip žiedas. Sumani alegorija įvilkta į genų inžinerijos fantastiką, kas galėjo pagalvoti, jog pastaroji bus mūsų ateitis. Jei klausite mano nuomonės, tai iškalbingiausia ji būtų pasakius, kad būtinai susipažinsiu ir su kitais autoriaus kūriniais.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s