Triumfo arka

E. M. Remarque yra karo romanų virtuozas. Tikrasis autoriaus vardas –  Erich Paul Remark. 1916 m. dėl neišlaikyto egzamino buvo pašauktas į kariuomenę. Karo metu buvo sužeistas granatos skeveldrų. Į frontą negrįžo, darbavosi mokytoju, redaktoriumi, rašytoju. 1921 metais ėmė rašyti slapyvardžiu. 1929 metais autorius išleido romaną „Vakarų fronte nieko naujo“, kuris įsiutino nacių propagandos ministrą Gebelcą. 1932 metais emigravo ir gyveno Šveicarijoje. 1938 naciai atėmė Remarko pilietybę ir jis emigravo į JAV. Naciai demonstratyviai degindavo Remarko kūrinius kaip nepaklusnumo reichui ženklą. „Triumfo arka„ pirmasis autoriaus romanas išleistas iš karto po Antro Pasaulinio karo.

Knygos siužetas

Daktaras Ravikas bėgdamas nuo nacių apsigyveno Paryžiuje. Neturėdamas dokumentų nelegaliai darbuojasi chirurgu vienoje klinikoje. Gyvena prastame, tačiau anoniminiame viešbutyje. Vokietijoje patyręs kankinimus tapo kiek ciniškas ir nepatiklus. Raviką persekioja prisiminimai apie savo kankintoją nacį Hakę, kunkuliuoja pagieža, noras atkeršyti už padarytas skriaudas. Netikėtai Ravikas sutinka Žoana Madu, dailią aktorę, kurią pamilsta. Meilė man pasirodė per atstumą, jis neprisileidžia moters į save, neatveria išgyvenimų ir atrodo, moteris tai jausdama, ieško meilės ir kitur. Juos perpina didelis prieraišumas, kuris vyrauja iki paskutinių knygos puslapių.

Ravikas netikėtai sutinka Hakę, savo kankintoją, įgauna jo pasitikėjimą ir realizuodamas savo keršto planus, jį nužudo. Taip jaučia išlyginęs teisingumo svarstykles. Bet net ir atkeršijęs, jis nesijaučia laisvas, išgyvenimai surakino jo jausmus atmintyje.

Puslapių skonis skaitytojui

Knyga paliečia karo žiaurumo temą ir jo paliekamas traumas žmogaus psichikoje. Tokiomis aplinkybėmis sužydi neapykanta ir keršto troškimas, kuris toks didelis, jog privalo būti įgyvendintas. Net ir tokiame fone, meilė randa vietą savo sėklai. Noras būti priimtam, mylimam ir pastebėtam užvaldo ir gyvenimo skaudintus žmones.

Net ir tamsiausiais laikais, kankintas karo pabėgėlis, savo širdyje puoselėja gerumą, laikosi Hipokrato priesaikos ir gelbsti gyvybes. Jis jaučia, atjaučia. Ravikas vaizduojamas kaip asmenybė tarp In ir Jan, šviesa balansuoja ties tamsos riba, išgelbėja daugybę gyvybių kaip medikas, bet kartu jų ir atėmęs karo metu.

Šią knygą pamenu iš vaikystės laikų, dar kitu viršeliu tėvų bibliotekoje. Mama sakė, kad knyga labai gera, bet nemaniau, kad autoriaus kūriniai man taip patiks. Pagal šią knygą yra pastatyti keli filmai, vienas jų su A. Hopkins, senokas, bet sudominęs.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s