Harvardo prof. D. Sinclair: senėjimas – liga. Kodėl senstame ir kaip tai sustabdyti? Faktai ir patarimai

Neįtikėtina knyga apie genetikos mokslo pasiekimus ir visišką žmogaus gyvenimo kokybės perversmą laukiantį čia pat, už kelių dešimčių metų kampo. Ar galite įsivaizduoti, jog būdami 80-ties, galėsite gyventi aktyvų, sveiką ir pilnavertį gyvenimą? D. Sinclair teigia, kad ne tik gali, jis yra tuo tikras. Tad pirmiausia apie autorių. Juk deklaruojant tokius teiginius reikia didžiulio ekspertiškumo.

David A. Sinclair – australas, Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesorius. Jis sukūrė 35 patentus ir buvo apdovanotas daugiau nei 25 premijomis ir apdovanojimais, tarp kurių ir 2018 TIME žurnalo „50 Most Influential People in Health Care“, Australijos ordinas už medicinos atradimus ir kiti.

Senėjimas – pagydoma liga. Kokiais genetiniais atradimais dalinasi Harvardo profesorius?

D. Sinclair šiuo metu yra 52 metų Harvardo profesorius. Kuomet pirmą kartą jį išvydau, negalėjau paikėti. Jis atrodo dešimtmečiu jaunesnis. Ar tai ne reikšmingas manifestas apie senėjimo pažabojimą?

Profesorius teigia, kad senėjimas tėra informacijos praradimas. Įsivaizduokite DNR, kuri apsupta baltymų gali dalintis ir užtikrinti sveikas žmogaus ląsteles ir jaunystę. Tad kas nutinka, jog ląstelės ima senti? Išskirsiu pagrindinius kelis veiksnius (žemiau ir knygos iliustracija):

  • Senėjimą lemia pažeistos DNR. Kuomet DNR pažeidžiama, sirtuinai (Sirtuinai – ilgaamžiškumą kontroliuojantys fermentai. Jie nurodo baltymams saugoti ląsteles nuo nepalankių sąlygų, ligų ir mirties) keliauja į pagalbą, apgaubdami ląstelę ją „gydo“. Tačiau atvykę gydyti pažeistų DNR jie palieka savo pirmines pozicijas ir apleidžia svarbiausią funkciją – sveikų ląstelių dalijimąsi. Kartais sirtuinai neberanda kelio atgal ir ląstelės lieka be dauginimosi funkcijos.
  • Telomerų trumpėjimas. Telomeros– chromosomos galą sudarantis gaubtas, neleidžiantis chromosomai nusidevėi, panašiai kaip batų raištelio antgalis arba nudegintas virvės galas, neleidžiantis jai nubrigzti. Mums senstant, telomeros trumpėja, kol pasiekiama riba, kai jos traktuojamas kaip DNR pažeidimas, ląstelė nustoja dalinis ir prasideda jos senėjimo procesas.
  • Pasenusių ląstelių kaupimasis.


Taigi, sirtuinai yra tarsi greitoji pagalba, kuri mobilizuojasi ten, kur atsiranda DNR pažeidimai. Tačiau gelbėdamos vienas ląsteles, jos apleidžia kitas. Tad įsivaizduokite, jei žmogus turi nemažai žalingų pomėgių, kurie nuolatos pažeidžia DNR, jis pats savo rankomis spartina savo senėjimą.

Ištrauka iš knygos „Gyvenimo trukmė“

„Vienas iš svarbiausių senėjimo požymių – pasenusių ląstelių kaupimasis. Jos negali daugintis. Jaunos ląstelės pasidalija tiek kartų, kol jų telomeros pasiekia kritinį trumpėjimo tašką. Pasenusių ląstelių kaupimasis yra užprogramuotas uždegimo dauginimasis ir sukelia senėjimo simptomus anksčiau laiko.“

D. A. Sinclair

Knygoje įvardijami organizmo senėjimą spartinantys veiksniai

Ar galite patikėti, kad žmonės patys sau kenkia spartindami ligas, senėjimą? Bet būtent taip ir yra.

Žalingi įpročiai. Rūkymas. Šis žalingas įprotis turi tiesioginį poveikį DNR pažeidimams.

„Žinojau ir tikslą to priežastį: cigaretės dūmuose esama cheminės medžiagos, vadinamos, benzpirenu, kuri prisiriša prie DNR slypinčio guanino, sulaužo DNR molekulę ir sukelia mutacijas. Pažeistos DNR atkūrimo procesas <…> itin geros sąlygos vėžinėms ląstelėms (daugintis).“

D. A. Sinclair
Asmeninė nuotrauka

Vienareikšmiškai žalą daro ir besaikis alkoholio vartojimas ar kitų žalingų medžiagų naudojimas.

UV rentgeno ir gama spinduliuotė. Saulės spinduliai, rentgeno nuotraukos ir net gi skraidymas turi įtakos senėjimui.

Per laikotarpį nuo dvidešimties iki septyniasdešimties metų tikimybė, kad susirgsite mirtinai pavojinga liga, padidėja tūkstantį katyš, taigi užkirtus kelią vienai ligai gyvenimo trukmė pakinta labai nežymiai.

Gyvulinis maistas, cukrus, mažas fizinis aktyvumas, prastas miegas. Jūsų kasdieniniai įpročiai, net ir smulkiausi turi įtakos ląstelių atsinaujinimui ir jų sveikatingumui. Vartodami daug cukraus ar mažai sportuodami negalite prisidėti prie ilgaamžiškumo.

Ar vyrai ir moterys sensta vienodai?

„Ateina gėdingas suvokimas, kad didžiąją medicinos istorijos dalį skiriami gydymo būdai buvo grįsti tuo, kas geriausia vyrams. Vyrai skiriasi nuo moterų ne tik keliose genomo vietose – jie turi vieną visiškai skirtingą chromosomą.“

Jei moteriškos ir vyriškos lyties atstovai gyvena tokiomis aplinkybėmis, dažniausiai ilgiau išgyvena moteriškos lyties individai. Atlikti tyrimai visiems laikams įrodė, kad moterys yra stiprioji lytis.

Tačiau ilgaamžiškumo patarimai vienodi tiek vyrams ir moterims. Principai yra taikomi abiem lytims vienodai. Nekantrauju pasidalyti.

Kas mūsų laukia ateityje?

Paskutinė knygos dalis yra tarsi Y.N. Harari knyga „Homo deus“. Autorius modeliuoja įvairius scenarijus. Ilgaamžiškumo ilgėjimą. Seniausias pasaulio žmogus perkopė 120 metų, autorius teigia, kad tai ateities realybė. Tačiau profesorius žengia dar toliau. Kaip pasaulį pakeis GMO produktai, organų 3D spausdinimas, genetinė inžinerija net klonavimas.

„Žemės ūkio paskirties gyvulių, lenktyninių žirgų, net naminių gyvūnėlių klonavimas tapęs įprastu dalyku 2017 metais šuns kloną buvo galima užsisakyti už 40 000$. Galima ir du, kaip tai padarė B. Steisend, norėdama susigrąžinti numylėtinę Tulearo bišonę.“

D. A. Sinclair

Mane tai suintrigavo, pasidalinsiu straipsniu, tai patvirtinančiu.

Ką daryti, kad išlikti kuo ilgiau jaunais ir sveikais?

Šiuo metu daugybė genetikų siekia išaiškinti, kaip genų pagalba atnaujinti ląstelių dalijimąsi, sustabdyti tolemerų trumpėjimą. Galbūt atsiras priemonių įterpti reikiamų sirtuinų į mūsų organizmą? Galbūt bus vaistai, kurie tiesiog eliminuos senėjimo faktorius? Palikime tai ateičiai. Mane domina, ką galime padaryti dabar? Dalinuosi keliais patarimais, kuriais vadovaujasi ir pats profesorius. Maži žingsniai, kuriuos dėl savęs gali padaryti kiekvienas.

  • Protarpinis badavimas. Badaujant arba sportuojant sirtuinų kiekis organizme išauga.
  • Mažiau mėsos, pieno produktų ir cukraus.
  • Fizinis aktyvumas.

„Fizinis aktyvumas pusvalandžiui bėgiojimo penkias dienas per savaitę telomeros atrodė maždaug dešimtmečiu jaunesnės, lyginant su sėsliau gyvenančiais. Gyvenimo trukmė pailgėjo net vidutiniu intensyvumu per dieną sportuojant vos po 10min.“

D. A. Sinclair
  • Vėsa, šaltesnė aplinka.

„Šaltis aktyvina ilgaamžiškumo genus. Šaltis sužadina sirtuinus, kurie savo ruožtu paskatina susidaryti apsauginį rudųjų riebalų sluoksnis. Aptikta koreliacija tarp rudųjų riebalų ir ilgaamžiškumo.“

D. A. Sinclair
  • Atsisakyti žalingų įpročių.
  • Resveratrolis, metforminas, D3 ir K vitaminai ir 83g aspirino (Resveratrolis yra randamas ir raudoname vyne, tačiau kaip maisto papildą galite įsigyti įvairiuose parduotuvėse Lietuvoje).
Ištrauka iš knygos „Gyvenimo trukmė“

Knygos reziumė

Knygos pradžia buvo sudėtinga, daug terminų, tačiau užkabino nuo pat pradžių. Kompetentingas Harvardo profesorius dalinasi savo gyvenimo įžvalgomis, asmeniniais pavyzdžiais ir konkrečiais patarimais. Mes patys galime daryti labai daug įtakos savo gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui. Taip, kol kas neaplenksime mirties, galbūt dar keletą dešimtmečių negyvensime ilgiau nei 120 metų, tačiau laukdami genetinių atradimų, galime padaryti elementarius žingsnius prailginant kokybiško gyvenimo trukmę.

D. A. Sinclair apdovanojimai

CSL Prize, The Australian Commonwealth Prize, Thompson Prize, Helen Hay Whitney Postdoctoral Award, Charles Hood Fellowship, Leukemia Society Fellowship, Ludwig Scholarship, Harvard-Armenise Fellowship, American Association for Aging Research Fellowship, Nathan Shock Award from the National Institutes of Health, Ellison Medical Foundation Junior and Senior Scholar Awards, Merck Prize, Genzyme Outstanding Achievement in Biomedical Science Award, Bio-Innovator Award, David Murdock-Dole Lectureship, Fisher Honorary Lectureship, Les Lazarus Lectureship, Australian Medical Research Medal, The Frontiers in Aging and Regeneration Award, Top 100 Australian Innovators, and TIME magazine’s list of the “100 most influential people in the world”.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s