E.Hemingėjus „Kam skambina varpai“. Nobelio literatūros premijos laureato knygos aprašymas

Rašytojas

Girdėjau įvairių atsiliepimų apie E. Hemingvėjaus kūrybą. Buvo smalsu susidaryti savo nuomonę ir pasidalinti asmeniška knygos apžvalga. Dažnai, rašytojų tarpe, E. Hemingvėjus minimas kaip itin paprasto ir suprantamo stiliaus, trumpų sakinių, autorius.

Kuomet skaitau literatūros klasiką, norisi sužinoti daugiau ir apie pačius kūrėjus, kad naujas knygos aprašymas būtų kuo labiau įvairialypis ir padėtų suprasti, popierių skrebinusio, rašytojo plunksnos užmačias.

Įdomybės apie knygos autorių

E. Hemingvėjaus buvo tvirtas vyras su itin išreikštu perfekcionisto požiūriu. Turėjo daug pomėgių, tarp kurių buvo medžioklė, kelionės, moterys ir literatūra. Mėgo ir aktyvius sportus, vienose bokso varžybose patyrė smarkią traumą, kuri visam gyvenimui paliko pėdsaką – dažnus galvos skausmus.

Baigęs gimnaziją jis savanoriavo Amerikos Raudonojo Kryžiaus transporto korpuse ir atsidūrė italų ir austrų fronte. Deja, jau pirmosiomis dienomis buvo sužeistas ir kelis mėnesius gydomas Milano ligoninėje, iš kurios grąžintas namo.  

Antro Pasaulinio Karo metu dirbo karo korespondentu, todėl ir jo knygose ši tema itin aktuali. Buvo smarkiai prijaučiantis Sovietų ideologijai.

Autorius yra amerikietis, tačiau nemažai laiko gyveno Europoje, Paryžiuje ir daug keliavo. Turėjo 4 žmonas, paskutinioji taip pat buvo žurnalistė, aktyvi moteris, medžiotoja. Ji iki gyvenimo pabaigos mylėjo jau ligotą E. Hemingvėjų.

Tai tarptautinio pripažinimo sulaukęs autorius, 1954 m. jis gavo Nobelio literatūros premiją už apysaką „Senis ir jūra“.

E. Hemingvėjus

Gyvenimo eigoje jam smarkiai pašliojo sveikata. Prasidėjo nepakeliami galvos skausmai, nerviniai sutrikimai, baimė ir nemiga. Prie to prisidėjo pakilęs kraujo spaudimas, diabetas, kepenų cirozė. Pastaroji diagnozė patvirtina girdėtas prielaidas, kad mėgo smarkiai išgerti. Rašytojas, prisidengęs svetima pavarde buvo paguldytas į ligoninę ir gydomas elektros šoku. Iškentėjęs nes 13 seansų ir grįžęs namo net kelis kartus bandė nusižudyti.

Jo geras draugas A. Hotcheris prisimena, kaip metai iki jo mirties, medžioklių metu, jis sakydavo, kad yra sekamas FTB (galbūt turėjo ką slėpti?). Vis svaičiodavo, kad visur pasiklausimo įranga,

Rašytojas buvo reiklus sau ir tikriausiai neapsikentęs negalavimų 1961 m. nusišovė savo medžioklės namelyje.

Knygos aprašymas

XX a. vyksta Ispanijos pilietinis karas, amerikietis Robertas Džordanas atvyksta į šalį susprogdinti strategiškai svarbaus tilto. Atstovaudamas socialistinėms idėjoms susipažįsta su vietinių žmonių pasipriešinimo judėjimu. Romano veiksmas apima kelias dienas iki akistatos su fašistais, tačiau per tą laikotarpį įvyksta daug. Robertas Džordanas įsimyli vietinę merginą, susidraugauja su ten gyvenančiais žmonėmis ir beprotiškai nori gyventi.

„Kam skambina varpai“ yra apie karo realybę, pasiaukojimą ir meilę net tada, kai aplink tvyro mirties nuojauta ir baimė. Man ši knyga primena, kad vos per kelias akimirkas gyvenimas gali visiškai pasikeisti, mūsų pasaulėžiūra pasikeisti ir kiek daug gyvybės prideda meilė.

Autoriaus kūryboje pasitaiko nemažai pasikartojimų, kartais kiek įkyrių. Literatūrinė kalba gana buitinė, lengvai suprantama. Lyginant su E. M. Remarque man šis rašytojas pasirodė panašus, be blankesnis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s