Frida. Meksikos karalienė.

Kokia yra Frida Kahlo? Atleiskite, apie šią moterį trumpiau neįmanoma! Garsusis menininkas Diego Rivera buvo jos vyras ir gyvenimo ašis. Ja žavėdamasis dovanas dovanojo pats Pablo Picasso. Trockis buvo jos meilužis. Ją siejo artima draugystė su milijardieriais Rockfelleriais, Meksikos prezidentu Cardenasu. Frida turėjo aibę meilužių vyrų bei moterų. Moteris, kuriai paauglystėje avarijos metu buvo sulaužytas stuburas, sutrumpinta koja ir atimta moteriška gyvasties linija nors ir persmelkta gydymo ir ilgus metus kalinta tvarstomose korsetuose bei kaustyta skausmo, ji buvo gūvi, pulsuojanti gyvenimu, išskirtinė.

Fridos vyras Diego Rivera – itin garsus to meto menininkas, kurį dėl komunistinių pažiūrų dar vadino Meksikos Leninu. Ji pati – ikoniška, tvirta, revoliucionieriška, tačiau kartu ir labai moteriška, globėjiška. Frida savo luošumą po avarijos slėpė po ilgai meksikietiškai sijonais, kurie ilgainiui tapo jos išskirtinumu. Nuolatinės vyro neištikimybės, net su Fridos sese, ją tiesiog gniuždė, tačiau dievindama savo vyrą, ji viską iškentusi – tekėjo už jo net dukart. Knygoje nuostabiai perteikta kaip emociškai nuo vyro priklausoma moteris sukuria asmeninę legendą, save realizuoja per meną ir gyvena aistringą daugialypį gyvenimą. Ji ilgą laiką tapė vyro šešėlyje, piešė tai, ką jautė: komplikuotą sveikatą, meilę ir skausmą, persileidimus ir gyvenimą tarp Meksikos ir JAV, kol galiausiai tiek Meksikoje, JAV bei Europoje buvo pripažinta ir tapo garsi surrealizmo atstovė, dėstytoja.

Frida 30 metų buvo smarkiai alinama avarijos pasėkmių, kentė neapsakomus skausmus, kaip kraštutinė gydymo prieminė jai buvo amputuota viena koja ir dėl to savo gyvenimo pabaigoje ne kartą bandė nusižudyti. Kentėjo nuo sifilio, alkoholizmo, vėliau nuo priklausomybės vaistams.

„Ji gyveno mirdama“, – pasakė rašytojas Andresas Henestrosa, daug metų artimai bendravęs su Frida. Jos paskutines gyvenimo dienas vainikavo asmeninė paroda, į kurią dėl ypač blogos savijautos ji atvyko gulėdama lovoje. Man ši biografija parašyta įspūdingai, moteris yra neįtikėtinai įkvepianti, o jos istorija apipinta didelio tragizmo. Knygos viršelio tekstūra – it drobė, ant kurios puikuojasi jos autoportretas. Joje nemažai spalvotų autorės kūrinių, keista, kad didelė dalis yra ir nespalvotų, manau tokią asmenybę galima atkurti tik kontrastingų spalvų fone. Ši knyga neįtikėtinai patiko. Labai norėčiau nuvykti į Kojoakane, Meksiko priemiestyje, esantį jos namą – muziejų. Ne veltui pradėjau klausdama, ne kokia buvo, o kokia yra Frida Kahlo. Nes tokie žmonės savo gyvenimu palieka pėdsakus, tuose kuriuos tik paliečia, kad ir knygos puslapiais.

Islamiškasis „Kortų namelis“

“Nežinau ar teko matyti puikų serialą „House of cards“, bet ši knyga man šiek tiek pasirodė islamiška jo versija. Po Sadamo Husseino diktatūros nuvertimo, į Iraką atvykusios Tarptautinės pajėgos stengiasi per ribotą laiką įvesti demokratiją, priimti konstituciją ir suformuoti provincijų valdybos aparatą 2003 – 2004 m. bei pasirūpinti naujomis darbo vietomis, švietimu, infrastruktūra. Bent jau ant popieriaus galima sakyti, jog demokratijos perdavimas pavyko, šiuo metu šalis yra besivystanti parlamentinė respublika.

Britas, knygos autorius, pasakoja apie savo pastangas Maisano ir Nasirijos provincijose harmonizuoti vyraujančių grupuočių įtaką, detaliai nupasakoja galios žaidimus. Policija neturi jokios realios jėgos prieš grupuotes, žmonės tiesiog grobiami ir žudomi dėl kruvinų galios pareiškimų, organizuojami ginkluoti išpuoliai prieš okupantus. Pati visuomenė susiskaldžiusi, šiitai nesutaria su sunitais, ką jau kalbėti apie begalę tikėjimo atšakų kiekį kiekvienoje jų. Prasidėjo partizaninis karas prieš atvykusias Tarptautines pajėgas ir vietinius kolaborantus.

2005 m. daugiau nei 63% pilnamečių Irako piliečių balsavo dėl naujos konstitucijos priėmimo, kurią daugiausiai prisidėjo kurdami amerikiečiai. Konstitucija susilaukė milžiniško palaikymo iš šiitų, bei kurdų bendruomenių ir buvo atmesta sunitų. Iki Persijos įlankos karo Irakas buvo turtinga valstybė, šiuo metu siekianti atgauti pirminę didybę, panaudojant savo sieros ir naftos išteklius.Skaitydama šią knygą supratau, kaip menkai suprantu Viduriniuosius Rytus. Dažniausiai tie kraštai asocijuojasi ne tik su labai skaniomis datulėmis (beje iki Persijos įlankos karo Irakas patenkindavo 80 proc. pasaulio datulių paklausos), bet ir su neišsilavinusiais radikalais, dėl to šiais metais esu nusimačiusi dar kelias knygas, kurių pagalba susiformuočiau platesnį šių kraštų vaizdą.Knyga yra diplomatinis, tarptautinių santykių ir kultūros skirtumų atspindys. Vienintelis minusas – galybė politinių jėgų pavadinimo ir jų lyderių neįprastų vardų, kas apsunkina knygos skaitymą.

Patricia McCormick „Niekada nesuklupk“

Itin jautri knyga pasakojanti berniuko Arno istoriją, kuomet 1975 m. Kambodžoje prasidėjo radikaliųjų komunistų perversmas ir raudonieji khmerai atėjimo į valdžią. Žmonės buvo priversti palikti savo namus, suvaryti į darbo stovyklas turėdavo be atvangos dirbti. Visi turtingieji buvo išžudyti, siekiant turtinės lygybės. Mažai maitinami, nuolat žudomi ir prievartaujami, dauguma prarasdavo absoliutų tikėjimą į gyvenimą. Arnas, būdamas vos vienuolikos per tuos pragariškus keturis metus sugebėjo išgyventi, tačiau turėjo atlikti daugybę darbų, kurie gali visiškai nužmoginti. Per keturis metus šalyje buvo atliktas siaubingo masto genocidas, išžudytas kas ketvirtas Kambodžos gyventojas. Žmonės savo akimis matė žudomus šeimos narius.

Kuomet Taivanas įsiveržė į šalį nuversti komunistinės valdžios, Arnas dėl propagandos ir iš baimės išlikti prisidėjo prie savo kankintojų khmerų ir kovojo su jais, kol galiausiai išgirdęs apie prieglobstį Tailande dezertyravo ir iškeliavo jo kryptimi. Ten buvo pastebėtas pastoriaus amerikiečio. Su juo ir keliais stovyklos draugas iškeliavo į Ameriką, kur buvo įvaikintas. Iš ten skleidė savo žinutę apie Kambodžą, dalyvavo derybose Kambodžoje išlaisvinant įkaitus iš khmerų nelaisvės.

„Kitas raudonasis khmeras ateina patikrinti. Jis neklausia: „Kodėl mušovei vaiką?“ Jis klausia „Kodėl naudoji kulką?“

Ši knyga paremta tikrais faktais, Arno ir jo aplinkos pasakojimais. Autorė meistriškai atkūrė tų dienų pragaro virtuvę ir išlikimo kainą.