Atspėki, kas žudikas! A. Christie

Šykštus, didelį kapitalą valdantis tėvas, nemylintis savo sūnų, apiberiamas jų mirtimis. Paeiliui vaikai yra nuodijami jo paties namuose. Sūnūs konkuruoja, vaikaičiai – galimi turto paveldėjimo įpėdiniai, netikėtai atsiradę giminaičiai, galintys pretenduoti į turtą. Ir ką įtarti?

Agatos Christie knygos tokio patogaus leidimo, telpa net į mažiausias rankines, todėl yra puikus pasirinkimas atostogų metu. Detektyvų pažintis mano knygų kelionėje prasidėjo būtent su Agata.

Aš sakau sau, kad detektyvo knyga gera galima pasakyti iš to, jog nenuspėji, kas yra žudikas. Žinoma, dalis trūkstamų dėlionės faktų būna atskleidžiama tik knygos pabaigoje, bet buvau sukūrusi bent kelis motyvus nekaltiems knygos personažams.

Agata sugeba savo istorijas pateikti rafinuotai, tačiau neužkibti ant jos intrigos kabliuko neįmanoma. Rašytojas vedžioja skaitytoją už nosies leisdamas prisikurti savų žmogžudystės versijų.

Turiu pripažinti, kad istorija mane prikaustė jei ne nuo pirmųjų puslapių, tai vos įsibėgėjusi. Detektyvas, kaip gėlės žiedas, kai pradeda skleistis, vis labiau intriguoja ir glosto akį ir paliečia jusles. Nors labai mėgstu gerus romanus ir biografijas, vis prasiskaidrinu savo knygų asorti su viena kita intriguojančia žmogžudystės istorija.

Ko galite tikėtis iš A. Christie? Intrigos – vienareikšmiškai, įtampos – visada, nuoseklumo ir budrumo – kone kiekviename puslapyje, o  labiausiai – netikėtos atomazgos.

Knygą dovanoju. Yra norinčių?

Agatha Christie – 4.50 iš Padingtono

Jo Nesbo. 1 dublis

Šiuo metu po truputį pradedu tyrinėti detektyvus. Pastebėjau, kad filmai su detektyvo prieskoniu, mane labai domina, panašiai įtraukia ir knygos. Besipažindindama su veikėjais nejučia pradedu spėlioti, kuris gi gali būti žudikas, kol galiausiai knygos pabaigoje, visos spėlionės būna perniek. Nesu susipažinusi su daug detektyvų autorių, nes labiau mėgstu romanus, tačiau iš savo kuklios patirties pasirodė, jog moterų knygos kiek švelnesnės nei vyrų. Ši Jo Nesbo knyga „ramesnė“, nėra trilerio efektų, o nesenai skaityta Chris Carter knyga mane šokiravo savo žiaurumu. Panašu, kad būsiu artimesnė ramesniam detektyvų tipui.

„Tarakonai“ man pasirodė standartinis detektyvas, o autorius sėkmingai kuria veikėju personažus, jie tikrai charakteringi, labai skirtingi ir įdomūs. Manau šis autorius tinkamas ir tiems, kurie niekada neskaitė detektyvų, nes ši knyga lengva, greitai skaitosi, įtraukia. Tik aš pasigedau trupučio veiksmo ir įtampos.

Keistai pasirodė tai, jog knygos pavadinimas, viršelis ir turinys visiškai nesusiję. Galbūt taip, nuo pat pradžių, autorius ima klaidinti skaitytoją, tokiu atveju, apgalvotas triukas suveikė.

Vien tai, jog nusipirkau dar vieną Jo Nesbo knygą pratęsti kelionę drauge, jau reiškia, kad rašytoją užskaitau. Pastebėjau, kad šio autoriaus knygos yra plačiai graibstomos, mėgstamos ir vyrų, ir moterų, todėl noriu labiau jį pažinti. Rekomenduoju ir jums.

Mirties skulptorius

Labai mėgstu detektyvus, tiek filmus, tiek atrandu ir knygas. Erkiulis Puoro, Agata Christie – vyšnaitės. Tačiau trileriniai detektyvai man visiškai nauja. Galiu pasakyti, kad mane šokiravo žmogžudysčių sadistiškumas. Nežinau, ar tas žmonių rakinėjimų vietas man buvo malonu skaityti, juolab pripažinsiu, įsivaizduoti per daug nesistengiau. Tačiau pats rašymo stilius, eiga, struktūra buvo tikrai įdomi.

Knyga visiškai neprailgo, įvykiai išdėlioti tikrai meistriškai, nes išlaikoma įtampa ir susidomėjimas. Prasitarsiu, jog kai pagalvoju, kokį tyrimą autorius turėjo padaryti, kad logiškai remtis medicinėmis žiniomis ir žmogžudysčių scenos sukurti, mane ėmė šiurpas. Bet tikriausiai šiurpas ir šokas yra šio žanro pagrindinis patiekalas. Skaitymo eigoje su jumis pasidalinau šia knyga, tai sulaukiau nemažai pagyrų jai. Chris Carter – neabejotinai laikomas vienas įdomesnių ir rimtesnių šio žanro autorių. Aš kol kas nuspredžiau kitų šio autoriaus knygų neskaityti, tačiau susidomėjau Jo Nesbo, kuris bus mano antrasis bandymas susipažinti su tokiu knygos žanru!

Chris Carter – Mirsties skulptorius.