Sukurta užkibti

Tokie šūkiai kaip „Start your impossible“ (Toyota) arba „Just do it“ (Nike) mus užkabina. Jie trumpi, tačiau konkretūs ir įsimenantys. Kas daro faktus įtraukiančiais? Kaip užkabinti skaitytoją su pirmaisiais sakiniais? Anot Chip ir Dan Heath yra 5 komponentų formulė: netikėtumas, konkretumas, įtikimumas, emocionalumas ir istorija. Kuo daugiau šių komponentų turi jūsų antraštė ar teksto/reklamos/kampanijos pradžia, tuo labiau tikėtina, jog kaustysite dėmesį ir pasieksite savo tikslą.

Asmeninio archyvo nuotrauka.

Įtikimumas ir konkretumas

Kiek kartų skaitėme statistiką, kuri skamba taip: 2020 m. tyrimų duomenimis Lietuvoje buvo 1 mln. 489,8 tūkst. moterų ir 1 mln. 304,3 tūkst. vyrų. O gal prarasčiau skambėtų faktas, kad Lietuvoje 1000 vyrų tenka 1142 moterys. Tokį santykį paprasčiau įsivaizduoti. Statistika ir skaičiai yra būtini, jog apibrėžtume tokius žodžius kaip daug, mažai, ilgai ir pan. Antrojo Pasaulinio karo metu Lenkijoje gyveno 3,3 mln. žydų, iš kurių 2,8 mln. buvo nužudyti Holokausto metu. Skaičiai siaubingi. Tačiau jei pasakytume, Lenkijoje karo metu nužudyti buvo 9 iš 10 žydų, toks faktas skamba itin įtikinamai, kone absoliučiai.

Netikėtumas, emocionalumas ir istorija

Netikėtumas yra vienas svarbiausių elementų, kuris surakina jūsų auditoriją. 1915 metais Wenseslao Moguel buvo nuteistas mirties bausme. Į jo kūną buvo šauta 9 kartus, o paskutinis kontrolinis šūvis buvo paleistas į jo galvą iš trumpo nuotolio, kad būtų įsitikinta jo mirtimi. Tačiau vyras išgyveno ir po to dar gyveno 60 metų. Ši istorija apeliuoja į mūsų įsitikinimus, jog ir viena kulka gali būti mirtina, tai tarsi akibrokštas mirčiai. Kaip pagerinti savo fizinę formą darbe? Stovėjimas darbe kasdien bent po 3 valandas per metus leidžia sunaudoti tiek pat energijos, kiek ir 10 maratonų nubėgimas. Neįtikėtina, juk skaitėte pastraipą iki pabaigos?

Visiškai pritarčiau autorių nuomonei, jog užkabinančios istorijos labai įtraukia. Šiais laikais „storytelling“ t.y. pasakojimo meistriškumas prilyginamas vienam itin svarbių gebėjimų. Puiki istorija su skaičiais gali būti netikėta, emocionali ir įtraukianti – štai jums 3 iš 5 būtinų užkabinančios istorijos elementų. Pateiksiu vieną pavyzdį:

Ericas Nerhusas – pusiau prarytas baltojo ryklio

2007 m. sausį šis 41 m. australas rinko moliuskus vandenyse prie Hau kyšulio, už 400 km į pietus nuo Sidnėjaus. Staiga jį užpuolė didysis baltasis ryklys.
Per sekundės dalį E. Nerhuso galva, pečiai ir viena ranka atsidūrė ryklio gerklėje ir jis pajuto, kaip aštrūs, didžiuliai ryklio dantys sminga jam į kūną. Laimė, dalis dantų atsitrenkė į kietą diržą. Naras tuo pasinaudojo: „Pirštais užčiuopiau akies įdubą ir bedžiau į ją pirštus. Ryklys pražiojo nasrus, o aš pasistengiau ištrūkti.“ E. Nerhuso sūnus atskubėjo į pagalbą ir vyras, pusiau prarytas ryklio, buvo ištrauktas iš vandens, o vėliau jam teko gydytis daugybę žaizdų ir sulaužytą nosį.

Ši istorija šokiruoja, įtraukia ir sukuria emociją. Pasinaudojus gera gerai parašyta ar ekranizuota istorija galima nuversti kalnus.

Ne įprasčiausia veikla kaip plaukų kirpykla gali sugalvoti netikėtą ir įtraukiantį sprendimą jūsų dėmesio pritraukimui, pavyzdžiui pasirūpinti jūsų karčiais. Tuo tarpu menas gana dažnai siekia šokiruoti, išsiskirti ir pasiglemžti jūsų laiko ir emocijų.

Trumpai tariant Chip ir Dan Heath pavyzdžiais iliustruoja kaip užkabinti savo auditoriją. Kam patiks tokio tipo knyga, siūlau paskaityti ir Carmine Gallo knygas. Nors ne visi pavyzdžiai buvo uždegantis, knygos visuma pasiekia savo tikslą. Knyga rekomenduojama tiek rinkodaros atstovams, tiek startuolių kūrėjams, na, o šiaip nepamaišys ir kiekvienam paskaičiusiam. Nemokama knyga čia.

Paslaptingas medžių gyvenimas

Kai buvau vaikas ir pamatydavau nuo medžių tekančius skysčių takelius, it sakus ir klausdavau savęs ar medžiai taip verkia? Šiai dienai yra paprastai parašytų knygų, kurios padeda suvokti augaliją ir atsakyti į tokio pobūdžio klausimus. Knyga kalba faktais ir pavyzdžiais. Neapkrauna terminais ar sudėtingais procesais, todėl suprasti gali kiekvienas.

P. Wohlleben knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“

Ar medžiai kalbasi? Pasirodo medžiai kalbasi kvapais. Norėdami perduoti tam tikrą informaciją, jie išskleidžia kvapiąsias medžiagas taip bendraudami su kitais bičiuliais. Šaknimis jie sudaro tinklą ir jeigu kuriam nors bendruomenė nariui reikia pagalbos, jie gali jos parūpinti.

Ar medžiams skauda? Jei kuris nors medis virsdamas pažeidžia kito žievę arba kitomis aplinkybėmis medis mechaniškai sutrikdomas, sakoma, kad jie jaučia skausmą. Galbūt ne tokį kaip mes, tačiau patiria stresą ir refleksiškai puola gydytis. Rekonstrukcinės medžiagos, skirtingai nei akimirksniu pas žmones, atkeliauja valandos eigoje, o tada jau imasi gydymosi darbų. Žaizdomis labai domisi grybai, kurie tik ir taikosi apsigyventi pažeistuose medžiuose ir išsikeroti juos pūdant viduje.

Ko bijo medžiai? Paradoksalu, tačiau dramblys, toks didelis gyvūnas, bijo pelės. Mat ji gali įsigraužti į dramblio pėdą ir taip sukelti nuolatinį skausmą. Medžiai taip pat turi savo baimių. Juos ne tik puola amarai, kenkėjai, kartais skriaudžia žmonės ar audros, bet vieni intensyviausių įsibrovėlių yra grybai. Scenarijus paprastas – genys su daina atklydęs prie medžio jame iškala skylę. Joje mitriai įsiveisę grybai pūdo medį taip padidinami drevės dydį, kol ilgainiui joje gali apsigyventi net paukštelis.

Ar medžiai jaučia konkurenciją? Miške yra aiški ir netrikdoma hierarchija. Senieji medžiai turi savo „vietą po saule“. Tai reiškia, gali vykdyti fotosintezę, augti ir vešėti. O mažųjų bamblių ūgliai laukia savo laiko arčiau žemės. Tankiame miške, kuriame kiekvienas turi savo vietą, saulė sunkiai prasismelkia iki žemės, todėl jauni medeliai negali intensyviai vykdyti fotosintezės ir augti. Jie laukia, kol senbuviai numirs, nuvirs ir atvers jiems erdvę šildytis ir stiebtis.

Ar medžiai migruoja? Buvau labai nustebusi, kai sužinojau, kad medžiai keliauja. Dėl pastoviai šylančio klimato tam tikros rūšis stengiasi augti labiau jiems tinkama kryptimi, taip migruodami link labiau priimtinų sąlygų. Žinoma, tai trunka šimtmečiais, tačiau tai vyksta.

Kas medžiuose gyvena? Seni medžiai būna labai aukšti ir mokslininkams juos stebėti reiktų įrangos ir lėšų, todėl ekosistema link viršūnės yra menkai ištirta. Vienas mokslininkas cheminių priemonių pagalba „nužudė“ medį ir ištyrė, jog jame knibždėjo daugiau nei 2000 gyventojų. Tai lyg daugiabučiai vabzdžiams ir kitiems organizmams.

Neįtikėtino medžių gyvenimo paslaptys atsiskleidžia P. Wohlleben knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Goodreads platformoje publikavimo dieną įvertinta 4.04 reitingu – stipru.

Įtikinimo menas

C. Gallo parašė puikią knygą „Storytelling: pasakojimo meistrystė“ palikusią įspūdį ne vienam, todėl kai pamačiau šią, naują jo knygą, nusipirkau iš karto. Atkeliavo it ką tik iš leidyklos, dar su tokiu šviežių lapų kvapu, primenančiu saulėgrąžas. Man ši knyga pasirodė visiškai buvusios knygos papildinys, dar kartą pakartojantis, kad tinkamas faktų išsakymas istorijos pagalba yra ne tik įtikinėjimas, bet ir naujas „a must“. Ši savybė ne tik būtina lyderiams, bet šiųdien yra reikalingas ir inžineriams, IT specialistams ir kt., ši savybė reikšmingai mus iškelia iš kitų.

– Bet ką tik sakėte, kad jis nepaprastai protingas. Kodėl jo nepaskiriate vadovu?

– Šiais laikais negali vadovauti, jei nesugebi įkvėpti sekėjų.

Carmine Gallo

Kodėl istorijos yra tokios svarbios? Magnetinio rezonanso tyrimais mokslininkai aptinka, kad emocijos sukelia smegenyse cheminių medžiagų antplūdį, emocija užkariauja mūsų dėmesį faktams, o jausmais grįstų prisiminimų neįmanoma užmiršti. Štai kodėl per populiarias TED kalbas pranešėjai turi ne daugiau 18 minučių savo pranešimams bei vos kelias vizualias skaidres, o laiką užpildo istorijomis, kurias po to ilgai nešiojamės su savimi. Emocijos „užrakina“ mūsų teiginius kitų žmonių galvose, faktai tampa labiau suprantami ir turi didesnį paveikumą norint įtikinti.

Pridėsiu iškalbingą ištrauką iš knygos. Vyrai buvo suskirstyti į komandas irklavimo varžyboms „Visos komandos turėjo priežasčių laimėti. Pirma, vyrai norėjo padaryti įspūdį instruktoriams. Antrą, laimėję galėjo gauti papildomų minučių poilsiui. Antrosios valties komanda turėjo stiprų lyderį, kiekvienas komandos narys atrodė motyvuotas, kiekvieno individo veiksmai ir rezultatai buvo puikūs. Be to, jie veikė išvien, padėjo silpnesniems ir didžiavosi pergalėmis. Antrosios valties komandoje tvyrojo puiki nuotaika, ir švietė plačios šypsenos. Šeštosios valties komanda beveik visas rungtynes beviltiškai pralaimėdavo. Grupės nariai buvo pikti. Rėkė vienas ant kito. Veikė kas sau ir beveik negalvojo apie bendrą tikslą. Tada instruktoriui šovė mintis. Laimėtojos lyderis pradėjo vadovauti pralaimėtojos komandai ir atvirkščiai. Kitais etapais šeštoji valtis – paprastai buvusi paskutinė – finišo liniją kirto pirmoji. Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas. Ta komanda laimėjo beveik visas vėlyvesnes rungtynes. Nebūna blogų komandų, tik blogi lyderiai. Lyderystė yra vienintelis svarbiausias veiksnys bet kurios grupės veikloje“. Taigi, geras lyderis gali sustyguoti ir išvesti į priekį įvairias komandas,aiški komunikacija nepalieka neapibrėžtumų, o pasakojimo meistriškumas yra vienas iš itin svarbių įrankių.

Tam, kad jūsų pasakojimas būtų sklandus ir įtaigus, jūsų istorija turi turėti pradžią, eigą su problema ir atomazgą. Ji turi būti intriguojanti ir autentiška, išgalvota istorija gali netgi pakenkti pasakotojo reputacijai. Jūsų istorija turi turėti detalių, kurios išpildytų pasakojimą ir kartu su netikėtumais antroje jos dalyje kurtų emociją ir įtampą. Galų gale atskleidžiama istorijos pabaiga, kuri sugretinama su jūsų verslo situacija ar įvaizduojamomis aplinkybėmis.

Kas skaitėte pirmąją autoriaus knyga, ši atrodys lyg užtvirtinimas, o kas dar neskaitė pirmosios, siūlau pradėti nuo jos.

Carmine Gallo – Penkios žvaigždutės. Įtikinimo meistrystė. Komunikacijos paslaptys.

Kūrybiškumo šviesa

Kartais taip jau būna, kad kasdienybės dienoje visai nebematyti jokios kūrybinės šviesos. Bet kaip ir sportininkai nepradeda kilnoti didžiulių svorių be apšilimo ir praktikos, taip ir kūrybininkai, turi pamažu mankštinti kūrybiškumo „raumenis“. Kūrėjui būtina žingsniuoti palengva, bet užtikrintai ir kryptingai. Knygoje pateikiama sistema, kuri padeda įžiebti kūrybiškumo kibirkštis, labiau savimi pasitikėti bei imtis konkrečių užduočių sau. Pratimai po truputį leidžia drąsiau svajoti ir patikėti, jog laikas atlikti tai, apie ką jau ilgokai svajota.

Tokią knygą sunku aprašyti, ją reikia patirti.

Knygoje pateikiama 12 savaičių kūrybinio išsivadavimo sistema. Vienas iš pagrindinių pratimų, kuris šioje J. Cameron sistemoje keliavo per visą knygą – ryto puslapiai. Pastaruosius du mėnesius skiriu laiko kiekvieną rytą rašydama į dailią užrašų knygutę, kuri vienaip ar kitaip paskatina kūrybiškai žvelgti ir į kitas gyvenimo sritis.

„Bet kuris sąžiningas žmogus jums pasakys, kad galimybė gąsdina kur kas labiau nei tai, kas neįmanoma, kad laisvė daug baisesnė nei kalejimas.“

Autorė labai ryškiai skatina skaitytoją išbandyti naujus dalykus, tokius, apie kuriuos širdies užkaboriuose ilgai svajojame: fotografuoti, dainuoti, o gal pradėti lankyti baseiną ar išmokti siūti.

„ – Ar žinote, kiek metų man bus, kai išmoksių groti pianinu? – Tiek pat kaip ir tada, jei nesimokysite.“

Tikrai patariu perskaityti kiekvienam, kuris jaučiasi įsispraudęs į kampą, nori atrasti save ar tiesiog, paskatinti daugiau kurti, rašyti ar kitaip išlaisvinti savo vidinį kūrėją. Knygoje pristatoma sistema gali pagelbėti ne tik kūrybininkui, bet ir kiekvienam, kuris nori atrasti naujų spalvų savyje.

Julia Cameron. Kūrėjo kelias.

Lyderio receptas

Tai kokia ta lyderio receptūra?
Aprašą reikėtų pradėti cituojant vieno įtakingo lyderio V. Čerčilio žodžius savo tautai Antrojo pasaulinio karo metu, kovojant prieš vokiečius: „Klausiate koks mūsų tikslas? Galiu atsakyti vienu žodžiu – pergalė. Pergalė bet kokia kaina. Pergalė nepaisant viso siaubo. Pergalė, nesvarbu, koks ilgas ir sunkus gali būti kelias iki jos. Nes nepasiekę pergalės mes neišgyvensime“.

Labai priimtina knygos struktūra. Pateikiama numatyto dėsnio įžvalgų, tada seka pavyzdys iš garsių kompanijų ar lyderių gyvenimo (autorius šiuo atveju pasitelkia storytelling’ą argumentų įtaigumui), toliau seka išvados ir 3 svarbiausi klausimai jums apie aptartą dėsnį, super aiškiai!
Autorius teigia, kad niekaip neįstengė sukurti trumpesnio lyderio savybių sąrašo, nes visos 21 yra visiškai būtinos. Tačiau suprantama, kad nė vienas žmogus negali gerai daryti visų dalykų, todėl kiekvienam lyderiui reikia komandos. Motinos Teresės, kuri knygoje aprašoma kaip tvirta lydėrė, žodžiais tariant „Jūs galite padaryti tai, ko negaliu padaryti aš. Aš galiu padaryti tai, ko negalite jūs. Drauge mes galime nuveikti didžius dalykus.“
Lyderystė dažnai maišoma su vadyba. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog lyderis turi įkvėpti žmones juo sekti, o vadyba tiesiog palaiko sistemas ir procesus.
Labai daug neišsiplėsiu. Tiems, kurie nori tobulėti, knygą tikrai rekomenduoju. Tai gali būti ir puiki dovana. Tiems, kurie nori tobulėti, bet knygos neskaitys, trumpai surašau knygoje minėtus dėsnius prasibėgti akimis.

1. Lubų dėsnis. Jūs esate lubos, rezultatai negali būti geresni nei tokie, koks lyderis esate. „Kuo aukščiau norite įkopti, tuo geresnis lyderis turite būti. Kuo didesnį poveikį norite padaryti, tuo didesnė turi būti jūsų įtaką.“
2. Įtakos dėsnis. Tikroji lyderystė neateina su pareigomis automatiškai. Lyderystę gimdo įtaka, kuri yra tik užtarnaujama.
3. Proceso dėsnis. Rezultatai ateina įdedant darbo ir reikalauja kartais ne trumpo proceso. Tvari lyderystė kviečia nuolat tobulėti. Koks tavo asmeninio tobulėjimo planas?
4. Navigacijos dėsnis. Turėti veiklos kursą, planą su įvertintomis aplinkybėmis.
5. Tarnystės dėsnis. Lyderystės esmė yra ne tai, kaip aukštai mes pakylame patys, bet kiek padedame pažengti kitiems.
6. Tvirto pagrindo dėsnis. Išlaikyti pasitikėjimą savimi kitų akyse, demonstruoti kompetenciją ir megzti tvirtus ryšius.
7. Pagarbos dėsnis. Žmonės natūraliai seka už save stipresnius lyderius.
8. Inuicijos dėsnis. Parodoksalu, bet geriausia intuicija tose srityse, kuriose esame labiausiai patyrę.
9. Traukos dėsnis. Aplink save traukiame tokius žmones, kokios savybės atspindi mūsų stipriausias puses.
10. Ryšio dėsnis. Puikūs lyderiai niekuomet nesiliauja megzti ryšių, nesvarbu, ar jie bendrauja su visa organizacija, ar dirba su vienu žmogumi. Žmonėms nerūpi, kiek jūs žinote, kol jie nesužino, kiek jie jums rūpi.
11. Artimo rato dėsnis. Neturėdami geros komandos lyderiai dažnai apskritai neturi galimybės ko nors pasiekti, nes lyderio galimybės lemia arčiausiai jo esantys žmonės.
12. Įgalinimo dėsnis. Stiprūs lyderiai dalijasi valdžia su kitais.
13. Pavyzdžio dėsnis. Puikūs lyderiai rodo pavyzdį, kuriuo nori sekti jų sekėjai. Dažnai yra drąsus, veržlūs ir tai įkvepia.
14. Pasitikėjimo dėsnis. Lyderis pirmiausia įgyja svajonę, o tada randa žmonių. Žmonės pirmiausia ima sekti lyderiu, o tik tada svajone.
15. Pergalės dėsnis. Lyderiai nugalėtojai visiškai nesugeba susitaikyti su pralaimėjimu. Jiems nepriimtina jokia pergalės alternatyva.
16. Galingo impulso dėsnis. Jūs negalite įžiebti ugnies jokioje širdyje, jeigu jūsų širdis neliepsnoja.
17. Prioritetų dėsnis.
18. Aukos dėsnis. Kuo įtakingesnis tampa lyderis, tuo daugiau jis turi prarasti. Sėkmė neįmanoma be aukos.
19. Tinkamo meto dėsnis. Tinkami veiksmai, tinkamu metu.
20. Staigaus augimo dėsnis. Kuo daugiau ir kuo ilgiau investuosite į žmones, tuo spartesnio augimo ir didesnės grąžos sulauksite.
21. Palikimo dėsnis. Vieną dieną žmonės apibendrins jūsų gyvenimą vienu sakiniu, koks jis turi būti?

A. Grant. Originalai

Racionalus žmogus pats prisitaiko prie pasaulio, o neracionalus – atkakliai siekia pasaulį pritaikyti sau. Todėl pažanga priklauso tik nuo neracionalaus žmogaus. G. B. Shaw.Kuo labiau vertiname laimėjimus, tuo labiau bijome nesėkmės. Todėl raginama nebijoti ir būti originaliais! Aptariama įvairių kontraversiškų principų, kurie ugdo kūrybiškumą. Vienas iš knygos pavyzdžių: kuomet einama pas investuotojus, reiktų kalbėti ne tik dėl ko verta investuoti į jūsų įmonę, bet ir kodėl ne. Investuotojai ieško rizikų ir atvirai pasidalinę pilnu vaidu, pelnysite jų pasitikėjimą ir visi stosite į vieną bendrą pusę.

Kūrybinis atidėliojimas – knygoje remiantis atliktais tyrimais ir garsių lyderių pavyzdžiais teigiama, kad sąminingas atidėliojimas padeda subrandinti geriausias mintis ir originaliausius sprendimus. Kartais tai lemia procesų vilkinimą, tačiau drauge ir kūrybingai geriausią sprendimą. Senovės Egipte delsimas apibrėžiamas keliais žodžiais – tai arba tingumas ir laukimas tinkamo momento. Da Vinčis „Moną Liza“ pradėjo 1503 ir baigė tik prieš mirtį 1519 m. ir šio kūrinio pripažinimą lėmė per tą laiko tarpą atlikti moksliniai tyrimai kaip antai kaip šviesa kertą sferą. Kontraversiškos idėjos: įeiti į rinką su nauju produktu ne pirmam – privalumas? Priešininkai yra geresni sąjungininkai nei netikri draugai? Įdomių idėjų pažerta apie vaikų gimimo eiliškumo įtaką pasiekimams. Teigiama ir įrodoma, jog jaunausieji vaikai šeimoje yra labiausiai linkę rizikuoti.Išsamiai apžvalgti organizacijų kūrimo principai, koreliacijos su rezultatais. Tikrai verta.

Meno akimis

Smarkiai liaupsinama garsaus meno kritiko knyga apie vizualųjį meną. Labai sunku kažką aprašyti apie knygą, kurią reikia vartyti, patirti, galbūt iš manęs bus tik keletas įdomių pastebėjimų. Autorius atkreipia dėmesį, jog seniau paveikslą buvo galima pamatyti tik vienoje vietoje – pas jo savininką. Vieta, kur jis kabėjo, sudarydavo ir tam tikrą aurą, kuri lemdavo, kaip tą paveikslą matome. Šiame amžiuje, kai galimos ir reprodukcijos, kurios kabo skirtingose erdvės, paveikslams sukuria skirtingą pojūtį. Juolab sutiksite, kad Mona Liza galbūt ir kabo Luvre, tačiau puikuojasi ir ant daugumos marškinėlių.Kitas įdomus kampas yra apie moters ir vyro vaizdavimą, todėl kai ką pacituosiu: „Vyro esatis įtaigi tuo, ką jis gali padaryti jums arba dėl jūsų. Priešingai, moters esantis išreiškia jos požiūrį į save pačią ir nustato, kaip galima ir kaip negalima elgtis jos atžvilgiu“.

Apskritai labai įdomus moters vaizdavimas mene, jis toks išraiškingas ir daugialypis, kad visiškai įtraukė.Knyga plačiau pakomentuoja aliejinių dažų tradicijas, tekstūriškumo viruoziškumą, vyro ir moters vaizdavimą, peizažų specifiką ir reklamą.

Apie reklamą neįtikėtinai patiko vienas pasakymas, kuris įspūdį padaro tik atkartotas: „Žiūrovė pirkėja turi pavydėti sau tokiai, kokia ji taps įsigijusi gaminį. Ji turi įsivaizduoti, kaip gaminys ją transformuoja į kitų pavydo objektą, tokio pavydo, kuris pateisins jos meilę sau. Galima pasakyti taip: reklaminis atvaizdas pavogia jos meilę sau, kokia yra, ir pasiūlo ją išsipirkti už gaminio kainą.“Pastebiu tai, kad autorius aprašo tik praktiškai vien Europos meno pavyzdžius, kai tuo tarpų Rytų meno tipologija yra visiškai kitokia ir be galo kontrastinga. Taip pat niekaip negaliu suprasti, kaip knygos apie menininkus ar meną yra spausdinamos nespalvotai (kai kur dėl tamsumo sunku net įžiūrėti detales) ir dar labiau pateikiami paveikslai atsiduria lapų sandūroje, padalinti per pusę.