Lyderio receptas

Tai kokia ta lyderio receptūra?
Aprašą reikėtų pradėti cituojant vieno įtakingo lyderio V. Čerčilio žodžius savo tautai Antrojo pasaulinio karo metu, kovojant prieš vokiečius: „Klausiate koks mūsų tikslas? Galiu atsakyti vienu žodžiu – pergalė. Pergalė bet kokia kaina. Pergalė nepaisant viso siaubo. Pergalė, nesvarbu, koks ilgas ir sunkus gali būti kelias iki jos. Nes nepasiekę pergalės mes neišgyvensime“.

Labai priimtina knygos struktūra. Pateikiama numatyto dėsnio įžvalgų, tada seka pavyzdys iš garsių kompanijų ar lyderių gyvenimo (autorius šiuo atveju pasitelkia storytelling’ą argumentų įtaigumui), toliau seka išvados ir 3 svarbiausi klausimai jums apie aptartą dėsnį, super aiškiai!
Autorius teigia, kad niekaip neįstengė sukurti trumpesnio lyderio savybių sąrašo, nes visos 21 yra visiškai būtinos. Tačiau suprantama, kad nė vienas žmogus negali gerai daryti visų dalykų, todėl kiekvienam lyderiui reikia komandos. Motinos Teresės, kuri knygoje aprašoma kaip tvirta lydėrė, žodžiais tariant „Jūs galite padaryti tai, ko negaliu padaryti aš. Aš galiu padaryti tai, ko negalite jūs. Drauge mes galime nuveikti didžius dalykus.“
Lyderystė dažnai maišoma su vadyba. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog lyderis turi įkvėpti žmones juo sekti, o vadyba tiesiog palaiko sistemas ir procesus.
Labai daug neišsiplėsiu. Tiems, kurie nori tobulėti, knygą tikrai rekomenduoju. Tai gali būti ir puiki dovana. Tiems, kurie nori tobulėti, bet knygos neskaitys, trumpai surašau knygoje minėtus dėsnius prasibėgti akimis.

1. Lubų dėsnis. Jūs esate lubos, rezultatai negali būti geresni nei tokie, koks lyderis esate. „Kuo aukščiau norite įkopti, tuo geresnis lyderis turite būti. Kuo didesnį poveikį norite padaryti, tuo didesnė turi būti jūsų įtaką.“
2. Įtakos dėsnis. Tikroji lyderystė neateina su pareigomis automatiškai. Lyderystę gimdo įtaka, kuri yra tik užtarnaujama.
3. Proceso dėsnis. Rezultatai ateina įdedant darbo ir reikalauja kartais ne trumpo proceso. Tvari lyderystė kviečia nuolat tobulėti. Koks tavo asmeninio tobulėjimo planas?
4. Navigacijos dėsnis. Turėti veiklos kursą, planą su įvertintomis aplinkybėmis.
5. Tarnystės dėsnis. Lyderystės esmė yra ne tai, kaip aukštai mes pakylame patys, bet kiek padedame pažengti kitiems.
6. Tvirto pagrindo dėsnis. Išlaikyti pasitikėjimą savimi kitų akyse, demonstruoti kompetenciją ir megzti tvirtus ryšius.
7. Pagarbos dėsnis. Žmonės natūraliai seka už save stipresnius lyderius.
8. Inuicijos dėsnis. Parodoksalu, bet geriausia intuicija tose srityse, kuriose esame labiausiai patyrę.
9. Traukos dėsnis. Aplink save traukiame tokius žmones, kokios savybės atspindi mūsų stipriausias puses.
10. Ryšio dėsnis. Puikūs lyderiai niekuomet nesiliauja megzti ryšių, nesvarbu, ar jie bendrauja su visa organizacija, ar dirba su vienu žmogumi. Žmonėms nerūpi, kiek jūs žinote, kol jie nesužino, kiek jie jums rūpi.
11. Artimo rato dėsnis. Neturėdami geros komandos lyderiai dažnai apskritai neturi galimybės ko nors pasiekti, nes lyderio galimybės lemia arčiausiai jo esantys žmonės.
12. Įgalinimo dėsnis. Stiprūs lyderiai dalijasi valdžia su kitais.
13. Pavyzdžio dėsnis. Puikūs lyderiai rodo pavyzdį, kuriuo nori sekti jų sekėjai. Dažnai yra drąsus, veržlūs ir tai įkvepia.
14. Pasitikėjimo dėsnis. Lyderis pirmiausia įgyja svajonę, o tada randa žmonių. Žmonės pirmiausia ima sekti lyderiu, o tik tada svajone.
15. Pergalės dėsnis. Lyderiai nugalėtojai visiškai nesugeba susitaikyti su pralaimėjimu. Jiems nepriimtina jokia pergalės alternatyva.
16. Galingo impulso dėsnis. Jūs negalite įžiebti ugnies jokioje širdyje, jeigu jūsų širdis neliepsnoja.
17. Prioritetų dėsnis.
18. Aukos dėsnis. Kuo įtakingesnis tampa lyderis, tuo daugiau jis turi prarasti. Sėkmė neįmanoma be aukos.
19. Tinkamo meto dėsnis. Tinkami veiksmai, tinkamu metu.
20. Staigaus augimo dėsnis. Kuo daugiau ir kuo ilgiau investuosite į žmones, tuo spartesnio augimo ir didesnės grąžos sulauksite.
21. Palikimo dėsnis. Vieną dieną žmonės apibendrins jūsų gyvenimą vienu sakiniu, koks jis turi būti?

A. Grant. Originalai

Racionalus žmogus pats prisitaiko prie pasaulio, o neracionalus – atkakliai siekia pasaulį pritaikyti sau. Todėl pažanga priklauso tik nuo neracionalaus žmogaus. G. B. Shaw.Kuo labiau vertiname laimėjimus, tuo labiau bijome nesėkmės. Todėl raginama nebijoti ir būti originaliais! Aptariama įvairių kontraversiškų principų, kurie ugdo kūrybiškumą. Vienas iš knygos pavyzdžių: kuomet einama pas investuotojus, reiktų kalbėti ne tik dėl ko verta investuoti į jūsų įmonę, bet ir kodėl ne. Investuotojai ieško rizikų ir atvirai pasidalinę pilnu vaidu, pelnysite jų pasitikėjimą ir visi stosite į vieną bendrą pusę.

Kūrybinis atidėliojimas – knygoje remiantis atliktais tyrimais ir garsių lyderių pavyzdžiais teigiama, kad sąminingas atidėliojimas padeda subrandinti geriausias mintis ir originaliausius sprendimus. Kartais tai lemia procesų vilkinimą, tačiau drauge ir kūrybingai geriausią sprendimą. Senovės Egipte delsimas apibrėžiamas keliais žodžiais – tai arba tingumas ir laukimas tinkamo momento. Da Vinčis „Moną Liza“ pradėjo 1503 ir baigė tik prieš mirtį 1519 m. ir šio kūrinio pripažinimą lėmė per tą laiko tarpą atlikti moksliniai tyrimai kaip antai kaip šviesa kertą sferą. Kontraversiškos idėjos: įeiti į rinką su nauju produktu ne pirmam – privalumas? Priešininkai yra geresni sąjungininkai nei netikri draugai? Įdomių idėjų pažerta apie vaikų gimimo eiliškumo įtaką pasiekimams. Teigiama ir įrodoma, jog jaunausieji vaikai šeimoje yra labiausiai linkę rizikuoti.Išsamiai apžvalgti organizacijų kūrimo principai, koreliacijos su rezultatais. Tikrai verta.

Meno akimis

Smarkiai liaupsinama garsaus meno kritiko knyga apie vizualųjį meną. Labai sunku kažką aprašyti apie knygą, kurią reikia vartyti, patirti, galbūt iš manęs bus tik keletas įdomių pastebėjimų. Autorius atkreipia dėmesį, jog seniau paveikslą buvo galima pamatyti tik vienoje vietoje – pas jo savininką. Vieta, kur jis kabėjo, sudarydavo ir tam tikrą aurą, kuri lemdavo, kaip tą paveikslą matome. Šiame amžiuje, kai galimos ir reprodukcijos, kurios kabo skirtingose erdvės, paveikslams sukuria skirtingą pojūtį. Juolab sutiksite, kad Mona Liza galbūt ir kabo Luvre, tačiau puikuojasi ir ant daugumos marškinėlių.Kitas įdomus kampas yra apie moters ir vyro vaizdavimą, todėl kai ką pacituosiu: „Vyro esatis įtaigi tuo, ką jis gali padaryti jums arba dėl jūsų. Priešingai, moters esantis išreiškia jos požiūrį į save pačią ir nustato, kaip galima ir kaip negalima elgtis jos atžvilgiu“.

Apskritai labai įdomus moters vaizdavimas mene, jis toks išraiškingas ir daugialypis, kad visiškai įtraukė.Knyga plačiau pakomentuoja aliejinių dažų tradicijas, tekstūriškumo viruoziškumą, vyro ir moters vaizdavimą, peizažų specifiką ir reklamą.

Apie reklamą neįtikėtinai patiko vienas pasakymas, kuris įspūdį padaro tik atkartotas: „Žiūrovė pirkėja turi pavydėti sau tokiai, kokia ji taps įsigijusi gaminį. Ji turi įsivaizduoti, kaip gaminys ją transformuoja į kitų pavydo objektą, tokio pavydo, kuris pateisins jos meilę sau. Galima pasakyti taip: reklaminis atvaizdas pavogia jos meilę sau, kokia yra, ir pasiūlo ją išsipirkti už gaminio kainą.“Pastebiu tai, kad autorius aprašo tik praktiškai vien Europos meno pavyzdžius, kai tuo tarpų Rytų meno tipologija yra visiškai kitokia ir be galo kontrastinga. Taip pat niekaip negaliu suprasti, kaip knygos apie menininkus ar meną yra spausdinamos nespalvotai (kai kur dėl tamsumo sunku net įžiūrėti detales) ir dar labiau pateikiami paveikslai atsiduria lapų sandūroje, padalinti per pusę.