Paslaptingas medžių gyvenimas

Kai buvau vaikas ir pamatydavau nuo medžių tekančius skysčių takelius, it sakus ir klausdavau savęs ar medžiai taip verkia? Šiai dienai yra paprastai parašytų knygų, kurios padeda suvokti augaliją ir atsakyti į tokio pobūdžio klausimus. Knyga kalba faktais ir pavyzdžiais. Neapkrauna terminais ar sudėtingais procesais, todėl suprasti gali kiekvienas.

P. Wohlleben knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“

Ar medžiai kalbasi? Pasirodo medžiai kalbasi kvapais. Norėdami perduoti tam tikrą informaciją, jie išskleidžia kvapiąsias medžiagas taip bendraudami su kitais bičiuliais. Šaknimis jie sudaro tinklą ir jeigu kuriam nors bendruomenė nariui reikia pagalbos, jie gali jos parūpinti.

Ar medžiams skauda? Jei kuris nors medis virsdamas pažeidžia kito žievę arba kitomis aplinkybėmis medis mechaniškai sutrikdomas, sakoma, kad jie jaučia skausmą. Galbūt ne tokį kaip mes, tačiau patiria stresą ir refleksiškai puola gydytis. Rekonstrukcinės medžiagos, skirtingai nei akimirksniu pas žmones, atkeliauja valandos eigoje, o tada jau imasi gydymosi darbų. Žaizdomis labai domisi grybai, kurie tik ir taikosi apsigyventi pažeistuose medžiuose ir išsikeroti juos pūdant viduje.

Ko bijo medžiai? Paradoksalu, tačiau dramblys, toks didelis gyvūnas, bijo pelės. Mat ji gali įsigraužti į dramblio pėdą ir taip sukelti nuolatinį skausmą. Medžiai taip pat turi savo baimių. Juos ne tik puola amarai, kenkėjai, kartais skriaudžia žmonės ar audros, bet vieni intensyviausių įsibrovėlių yra grybai. Scenarijus paprastas – genys su daina atklydęs prie medžio jame iškala skylę. Joje mitriai įsiveisę grybai pūdo medį taip padidinami drevės dydį, kol ilgainiui joje gali apsigyventi net paukštelis.

Ar medžiai jaučia konkurenciją? Miške yra aiški ir netrikdoma hierarchija. Senieji medžiai turi savo „vietą po saule“. Tai reiškia, gali vykdyti fotosintezę, augti ir vešėti. O mažųjų bamblių ūgliai laukia savo laiko arčiau žemės. Tankiame miške, kuriame kiekvienas turi savo vietą, saulė sunkiai prasismelkia iki žemės, todėl jauni medeliai negali intensyviai vykdyti fotosintezės ir augti. Jie laukia, kol senbuviai numirs, nuvirs ir atvers jiems erdvę šildytis ir stiebtis.

Ar medžiai migruoja? Buvau labai nustebusi, kai sužinojau, kad medžiai keliauja. Dėl pastoviai šylančio klimato tam tikros rūšis stengiasi augti labiau jiems tinkama kryptimi, taip migruodami link labiau priimtinų sąlygų. Žinoma, tai trunka šimtmečiais, tačiau tai vyksta.

Kas medžiuose gyvena? Seni medžiai būna labai aukšti ir mokslininkams juos stebėti reiktų įrangos ir lėšų, todėl ekosistema link viršūnės yra menkai ištirta. Vienas mokslininkas cheminių priemonių pagalba „nužudė“ medį ir ištyrė, jog jame knibždėjo daugiau nei 2000 gyventojų. Tai lyg daugiabučiai vabzdžiams ir kitiems organizmams.

Neįtikėtino medžių gyvenimo paslaptys atsiskleidžia P. Wohlleben knygoje „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Goodreads platformoje publikavimo dieną įvertinta 4.04 reitingu – stipru.